Mielasis tau tik atrodo kad tu gražiai gyveni bijok išeiti iš proto pabusk saldžiam vandeny kai gieda paukščiai raibi (prisiminimų glėby). Kol švyti vasaros ugnys kol mus bučiuoja pasaulis nugrimzti į patį dugną iš ten žiūrėti į saulę birželio mėnesį žavų (netikros ašaros tavo). Už pilko gyvenimo grotų ant kasdienybės kėdės rytoj išeisi iš proto ir kas tave palydės sukūrei pasaulį naują (iš seno kūno ir kraujo).